- nurietėti
- 1 nurietė́ti, nuriẽta (nùrieta), -ė́jo 1. BŽ381, Slk žr. nuriedėti 1: Nurietė́jo pakalniuo su visu vežimu Kl. Nurietė́[ja]u nuo kalnelio Dglš. Beeidamas nu staigio skardžio nukrito ir į upę nurietė́jo PP28. Visi auksinukai iš puodo iššoko ir skambėdami nurietėjo į visas šalis LTR(Aln). Nu stalo nurietės stikliukai Krtn. Nū ašies tekinis nusmuko i nurietė́jo į pakalnę Šll. Nuo dangčio nurietėjo toks pagalys, kad kiek, tai an galvos KlbIV84(Mlk). Rąstelis nurietė́jo pakalnėn Ds. Atsigulk ant šono ir nūrietė́si Tl. Tokio pragumo sėklos, išrietėjusios iš kankorėžių, birsta iš aukštosios pintinės į žemąją, iš tos į žemesniąją ir teip toliaus – iki nurietės į paskuojąją pintinę S.Dauk. Kur žiedelį parisiu, kur žiedelis nurietės, te sesulė nutekės (d.) Tvr. | prk.: Kur ana nūrietė́s su tuo šnapšu, kas būs?! Pvn. Nurietė́jo visos bėdos (visi vaikai vedę) Grd. ^ Eina – kiaušinis nu galvos nenurietėtų (labai pamažu) Krkl. Kur kumelė nusprogo – uodega nurietė́jo į Telšius (įvykis toli nuskambėjo) Krš. | refl.: Ana (lydeka) pradeda pluzdėti, nusìrieta i pabėga Vvr. 2. intr. nulipti: Kai nuo kelių nurietė́jo, tai ir mamos nereik Ldv. 3. žr. nuriedėti 3: Dvi ašaros kaip pupos nurietėjo Žem. Mažajam Ladukui nurietėjo ašara iš šalčio ar iš gailesio, kad jis basas rš. ^ Kaip [v]anduo nu žąsies nurietėjo VP21. Nustos visi liežuviai, o nuo aplotųjų nurietės kaip nuo žąsies vanduo Žem. Jei apšneku [neteisingai], eisu į peklą, o tau kaip nu žąsies [v]anduo nurietė́s Krš. 4. intr. nuvirsti, nugriūti: Labai sunkus nulipimas, gali nurietė́ti Krš. Nurietė́jo vienas kupstis Pln. Nurietė́jau po lovos ir tris nedėlias išgulėjau (prasirgau) Všv. | Kaip par tus dantis išejo [vaistai], i nurietė́jo (išlūžo) visi Gršl. 5. intr. prk. numirti: A trunka žmogus nurietė́ti?! Grd. Al palūkėk – būs i nurietė́jęs taip bebėgdamas, bedirbdamas Všv. \ rietėti; aprietėti; atrietėti; įrietėti; išrietėti; nurietėti; parietėti; parrietėti; perrietėti; prarietėti; pririetėti; surietėti; užrietėti
Dictionary of the Lithuanian Language.